gutacija


gutacija
gutacija statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Drėgname ore vykstantis vandens sunkimasis iš augalų lapų per pakraščiuose esančias angeles. Priežastis – augalo šaknys įsiurbia iš dirvožemio daugiau vandens, negu lapai tuo pačiu metu išgarina. Per kai kurių atogrąžų augalų (pvz., kolokasijų) vieną lapą per naktį išsiskiria iki 100 ml skysčio. Iš augalo pasišalina ir mineralinių (daugiausia kalcio) druskų perteklius. atitikmenys: angl. guttation vok. Guttation, f rus. гуттация, f

Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas. – Vilnius : Grunto valymo technologijos. . 2008.

Look at other dictionaries:

  • gutacija — gutácija ž DEFINICIJA bot. izlučivanje suvišne vode iz biljaka u obliku kapljica ETIMOLOGIJA vidi guta …   Hrvatski jezični portal

  • gutácija — e ž (á) bot. izločanje vode iz posebnih rež na listih nekaterih rastlin …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • Guttation — gutacija statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Drėgname ore vykstantis vandens sunkimasis iš augalų lapų per pakraščiuose esančias angeles. Priežastis – augalo šaknys įsiurbia iš dirvožemio daugiau vandens, negu lapai tuo pačiu… …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • guttation — gutacija statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Drėgname ore vykstantis vandens sunkimasis iš augalų lapų per pakraščiuose esančias angeles. Priežastis – augalo šaknys įsiurbia iš dirvožemio daugiau vandens, negu lapai tuo pačiu… …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • гуттация — gutacija statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Drėgname ore vykstantis vandens sunkimasis iš augalų lapų per pakraščiuose esančias angeles. Priežastis – augalo šaknys įsiurbia iš dirvožemio daugiau vandens, negu lapai tuo pačiu… …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • lašėjimas — sm. (1) K; SD83 → 1 lašėti 1: Pačią lašelių išskyrimo eigą vadiname lašėjimu, arba gutacija J.Dag. Pro lašėjimą, šniokštimą ji išgirdo kitokį šnarėjimą rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suimti — suim̃ti, sùima (sùema), sùėmė I. tr., intr. 1. sugriebti; surinkti; paimti: Suim̃k šiaudus nuo klojimo laito! Vb. Lošikai suėmė kortas ir sukilo nuo žemės A.Vien. Kai medų (labai norėdami) visą turtą sùėmė Sld. Žentas suim̃s senio visus… …   Dictionary of the Lithuanian Language